Šiandien daug miesto centrų Lietuvoje – ir ne tik – stebimi per gausybę kamerų. Kodėl taip vyksta? Kokie yra tokios praktikos pagrindai, rizikos ir naudos? Ar kameros centre – tik įmonių apsisaugojimo priemonė, ar platesnis visuomeninės tvarkos komponentas? Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kam aktualūs sprendimai dėl viešųjų erdvių stebėjimo, ir supažindinsime su sprendimo būdais – ypatingą dėmesį skiriant patikimos apsaugos sistemos, įrengimo klausimams bei vaizdo stebėjimo sistemų montavimui.

Pirmoje dalyje aptarsime, kodėl įmonės bei institucijos investuoja į kamerų tinklus – su kokiais keliamais tikslais ir problemomis jos susiduria. Vėliau peržvelgsime, kaip viešosios stebėjimo sistemos gali prisidėti prie miestų saugumo, ypač renginių metu, ir ką rodo tarptautinė praktika. Galiausiai aptarsime alternatyvas, technologines galimybes ir rizikas, bei išryškinsime, kodėl tinkamai suprojektuota ir įgyvendinta sistema (ypač vaizdo stebėjimo sistemų montavimas) gali būti optimali išeitis.

Įmonių motyvai – klientų ir darbuotojų sauga

Įmonės, vykdančios veiklą miesto centruose, – restoranai, viešbučiai, parduotuvės, biurai – dažnai susiduria su saugumo iššūkiais: vagystės, vandalizmu, konfliktiniais įvykiais. Dažnai klientai vertina ne tik paslaugos kokybę, bet ir jausmą, kad aplinka – saugi. Darbuotojai – ypač tie, kurie dirba vėlesnėmis valandomis arba vieni – taip pat teikia svarbą apsaugos priemonėms.

Tokiu atveju investicija į patikimos apsaugos sistemos, įrengimą tampa nuosekliu verslo sprendimu. Tokioms sistemoms dažnai reikalingas vaizdo stebėjimo sistemų montavimas, tinkamai parinktos kameros, jų valdymo centrai, ryšio infrastruktūra. Įmonės dažnai reikalauja aukštos rezoliucijos, naktinio matymo, galimybių įrašyti ir saugoti vaizdo įrašus tam tikrą laiką. Gera sistema gali ne tik užfiksuoti incidentą, bet ir tapti prevencijos priemone: potencialus kūrybininkas gali manyti – „jei stebi, neapsimoka“.

Be to, kai kurios organizacijos dalinasi vaizdo srautais su miesto ar policijos tarnybomis – suteikdamos papildomą vertę miestui ir gaudamos greitesnį reagavimą. Tokia partnerystė skatina vaizdo stebėjimo sistemų montavimą integruotai su viešosios infrastruktūros plėtra.

Viešose erdvėse – bendro miesto saugumo funkcija

Miesto centruose kameros nebūtinai priklauso vien tik privatiems subjektams. Dažnai savivaldybės, transporto įmonės ar miesto saugumo tarnybos įrengia viešųjų erdvių stebėjimo sistemas. Tokios kameros gali:

  • fiksuoti nusikalstamų veikų įvykius (vagystes, smurtą, vandalizmą)
  • padėti identifikuoti kaltininkus pagal įrašus
  • palaikyti viešąją tvarką renginių metu – stebėti žmonių srautus, netvarką
  • užtikrinti greitesnį reagavimą (pvz. operatorius pastebi įsiplieskusį konfliktą ir perspėja policiją)
  • tarnauti kaip prevencijos priemonė – matomas stebėjimas gali atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų

Moksliniai tyrimai rodo, kad zonas, kuriose įrengtos stebėjimo kameros, kartais pasižymi sumažėjusiu nusikalstamumu. Vienas tyrimas parodė, kad gatvėse su CCTV sumažėjo plėšimų ir vagysčių net 47,4 % lyginant su zonomis be kamerų. Kiti šaltiniai nurodo, kad kamerų įrengimas gali sumažinti nuosavybės teises pažeidžiančius nusikaltimus apie 13‑16 %. Vis dėlto stebėjimas veikia labiau aiškiai apibrėžtose erdvėse (pvz. automobilių stovėjimo aikštelėse), nei plačiose viešose zonose.

Renginiai miesto centruose – koncertai, šventės, parodos – kelia papildomą saugumo poreikį. Gausesnis žmonių srautas, galimi incidentai, susigrūdimai – visa tai reikalauja intensyvesnio stebėjimo. Tokiu metu vaizdo stebėjimo sistemų montavimas gali būti padidinamas laikiniems stebėjimo punktams, mobilios kameros derinamos su nuolatinėmis. Be to, operatoriai nuolat stebi, gali reaguoti, siųsti signalus į policiją.

Technologinės galimybės ir integracija

Sėkminga stebėjimo sistema – ne tik kameros. Reikia:

  • patikimos infrastruktūros: kabeliai, tinklai, elektros tiekimas
  • centralizuoto valdymo centro su monitoriais, operatoriais
  • saugaus duomenų saugojimo, apsaugos nuo neteisėtos prieigos
  • galimybių analitikai: judėjimo stebėjimas, anomalijų aptikimas, vaizdo analizė
  • integracijos su kitomis priemonėmis (pvz. automatinė numerių atpažinimo sistema – ANPR)
  • pagal poreikį – laikinos (mobilios) kameros renginių metu, kurios vėliau gali būti perkeltos

Šiandien daugelyje miestų pasaulyje integruojamos pažangios technologijos: AI sprendimai video analizei, anomalijų aptikimui, veido atpažinimui (era priklauso nuo teisinių apribojimų), rangymas su miesto informacinėmis sistemomis. Pvz., Londone plečiami AI varomų kamerų tinklai, kad būtų galima greičiau identifikuoti įtartiną elgesį.

Gera sistema – tokia, kuri optimizuota iš pradžių. Tiems, kas svarsto apie patikimos apsaugos sistemos, įrengimą, reikėtų konsultuotis su profesionalais, atlikti teritorijos analizę, numatyti kritines zonas, parinkti kamerų tipus, nustatyti valdymo centrą. Tada atliekamas vaizdo stebėjimo sistemų montavimas, bandymai, prijungimas prie tinklų ir tolesnis palaikymas.

Rizikos, teisės ir viešasis diskursas

Viešasis stebėjimas susiduria su svarbiomis diskusijomis dėl privatumo. Kameros gali sukelti vadinamąją „šaltinį efektą“ – žmonės gali jaustis sekami visur. Todėl svarbu:

  • laikytis duomenų apsaugos įstatymų
  • aiškiai žymėti kameras, informuoti visuomenę
  • riboti stebėjimo mastą – tik tose vietose, kur tai būtina
  • nustatyti terminus, kiek laiko laikomi įrašai
  • užtikrinti, kad operatoriai turi teisę prieiti tik ten, kur būtina

Be to, stebėjimo sistema nėra panacėja. Ji veiks tik tuo atveju, jei yra integruota su žmogiškuoju reagavimu – policija, saugos tarnybos turi matyti įrašus, reaguoti. “Technika” be veiksmų nepakanka.

Alternatyvos ir papildomos priemonės

Stebėjimo kameros gali būti papildytos kitomis saugumo priemonėmis:

  • geras apšvietimas viešose erdvėse
  • fiziniai barjerai, apsauginės konstrukcijos
  • saugos patruliai, apsaugos darbuotojai
  • mobili patruliavimo sistemos (pvz. dronai)
  • bendruomeninė stebėsena, gyventojų bendradarbiavimas
  • mobilios įspėjimo aplikacijos, greitas ryšys su saugumo tarnybomis

Tokios priemonės gali sumažinti būtinybę išskirtinai dideliam kamerų tinklui, arba veikti sinergiškai su juo.

Kodėl akcentuoti – sistema nuo pradžių

Jei sprendžiate klausimą „kodėl mieste centre tiek daug kamerų“, viena svarbiausių priežasčių – šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti, kad patikimos apsaugos sistemos, įrengimas jau iš anksto būtų integruotas su miesto infrastruktūra. Tinkamai parinktos, sumontuotos ir prižiūrimos stebėjimo sistemos gali tapti visuomenės ir verslo naudos instrumentu – ne tik apsaugant klientus, darbuotojus, bet ir stiprinant bendrą miesto saugumą.

Vaizdo stebėjimo sistemų montavimas – gyvybiškai svarbus etapas: neteisingai sumontuota kamera gali būti beverčiu įrenginiu (pvz. per mažą vaizdo kampą, prastos kokybės, be apšvietimo). Tinkamai parinktos pozicijos, susidūrimo kampai, ryšio galimybės – tai detalės, kurias turi spręsti profesionalai. Juk kamera – tik dalis sistemos; svarbu valdymas, analizė, reagavimas.

Taigi, miestuose – ypač centruose – daug kamerų todėl, kad investuojama ne tik į savininkų saugumą, bet ir į viešąjį saugumą. Renginiai, srautai, incidentai reikalauja budrumo, o modernios technologijos leidžia to pasiekti. Tačiau būtina subalansuoti stebėjimą, privatumo apsaugą ir tikrus reagavimo gebėjimus.

Jeigu norėsite, galiu parašyti variantą su konkretų pavyzdžiu iš Lietuvos, kur miestas įdiegė viešąją stebėseną, nurodyti techninius sprendimus, kainas ir įgyvendinimo modelius.