„Sadutės“ restoranas renginiui pasirinktas neatsitiktinai. „Sadutė“ – tai lietuvių liaudies mergvakario šokis. „Tikimės gražinti tradicijas. „Sadutė“ taps tuo restoranu, kuriame pirštis savo mylimajai geriausia, – sakė restorano šeimininkė Indra Ramanauskienė. – Tad merginos žinokite – jei vaikinas jus pakvietė į „Sadutės“ restoraną romantiškos vakarienės, tai greičiausiai švarko kišenėje jis slepia žiedelį su deimantuku“.
Norintys dalyvauti masinių sužadėtuvių akcijoje kviečiami registruotis elektroniniu paštu adresu pirslybos@4room.lt. Sužinoti akcijos naujienas galima ir facebook tinkle, specialiai šiai progai sukurtame puslapyje „Masinės sužadėtuvės“.

Kovo 3-4 d. Zumba Basic 1 (licenzija) Jaime Farfan (Kanada)

Kovo 23d. Tai Chi (sertifikat) Beko Kagee (UK)

Kovo 25 d. Aero&Step New Style (sertifikat) Sasha Oshkin (Rusija)

Kovo 24 d. Tarptautinė “Fitness&Wellness” Konvencija (sertifikat)

Dalyvaujant daugiau nei dviejuose seminaruose taikomos nuolaidos.

Žirmūnų 1E, Vilnius
+370 6 999 666 8
info@klubastikjums.lt

/Chico y Rita/ rež. Fernando Trueba ir Javier Mariscal / animacija, miuziklas / Ispanija, Didžioji Britanija / 94 min. / 2010 /

Animacinės juostos suaugusiems autoriai – „Oskaro” laureatas režisierius Fernando Trueba ir garsus Ispanijos grafikos dizaineris Javieras Mariscalis. Jie sukūrė aistringą meilės istoriją, vykstančią Havanos, Niujorko, Las Vegaso, Holivudo ir Paryžiaus penktojo dešimtmečio pabaigos fone. Pasak kūrėjų, šis laikotarpis yra gražus architektūra bei dizainu, o muzikoje tai – fantastiškas metas, kuomet Kubos muzikantai keliavo į Niujorką ir prisijungė prie anglo-saksų muzikantų. Šis susijungimas iš esmės pakeitė džiazo muziką.

Filme skamba džiazo legendų Thelonious Monk, Cole Porter, Dizzy Gillespie ir Freddy Cole (Nat King Cole brolio) muzika. Originalų garso takelį filmui kūrė legendinis Kubos pianistas, kompozitorius Bebo Valdés. Tačiau nereikia būti Kubos ir Amerikos džiazo istorijos specialistu, kad galėtum mėgautis filmu. Nors muzikos gurmanai filme neabejotinai ras mielų staigmenų.

Nors „Čiko ir Rita” yra animacinis filmas, net keturias savaites filmavimo aikštele režisieriams buvo tapusi Kubos sostinė Havana, kur vyko intensyvus darbas su tikrais aktoriais. Tai suteikė animatoriams optinės informacijos apie personažų judesius, jų „žmogiškumą”. Šį laikotarpį kūrėjai vadina scenarijaus sielos perkėlimu į filmą.

Animacinis miuziklas „Čiko ir Rita“ apdovanotas „Goja“ kaip geriausias Ispanijos 2011 m. animacinis filmas. Šis įvertinimas buvo tik graži pradžia festivalių ir prizų maratone, kuriame jis smagiai sukasi iki šiol.

Sausio mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – kultinio spektaklio „Urvinis žmogus“ kūrėjas „Idioteatras“ pristatys visą Prancūziją ir šalies prezidentą Žaką Širaką pavergusį spektaklį „Menas“.

Dainiaus Kazlausko režisuota tragikomedija atskleidžia trijų ilgamečių draugų istoriją, kuomet kone penkiolika metų trukusi Seržo (Arūnas Sakalauskas), Marko (Darius Meškauskas) ir Ivano (Giedrius Savickas) draugystė ima braškėti per siūles dėl požiūrio į šiuolaikinį meną. Žinoma, visiškai balta drobė, įsigyta vieno draugų už 200 000 Prancūzijos frankų, – tik pretekstas išsiaiškinti santykiams. Tikrosios konflikto priežastys ne itin meniškos ir kartais draugui tokios pat nesuvokiamos, kaip šiuolaikinis menas.

Pasak D. Meškausko, ši pjesė įdomi tuo, kad turi antrą dugną – tai populiarioji dramaturgija, kuri nėra banali. „Tai retas meno ir komercijos lydinys“, – sako aktorius. Tuo tarpu režisieriaus D. Kazlausko teigimu, žiūrovas spektaklyje atpažins save ir besijuokdamas įžvelgs gilią dialogų potekstę. Dėl to ir spektaklio scenografija yra minimalistinė – siekiama išryškinti žmonių psichologiją.

Pjesės „Menas“ autorė Yasmina Reza pasauliui žinoma kaip talentinga naujosios kartos prancūzų dramaturgė, kurios plunksnai taip pat priklauso kontraversiška knyga apie Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy „Saulėlydis, vakaras arba naktis“, tačiau būtent pjesė „Menas“ autorei pelnė pasaulinį pripažinimą. Kūrinys buvo pastatytas 35 pasaulio kalbomis bei uždirbo per 200 mln. JAV dolerių. Prancūzijoje „Menas“ įvertintas prestižine Moljero premija „Geriausio dramos autoriaus“, „Metų režisieriaus“ bei „Geriausios scenografijos“ nominacijose, Didžiojoje Britanijoje pelnė „Geriausios metų komedijos“ ir Laurence Olivier premijas. Autorė taip pat gavo garsųjį „Tony“ apdovanojimą.
Pagal 1994 m. pasirodžiusią pjesę tais pačiais metais pastatytą spektaklį išvydęs tuometis Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas buvo taip sužavėtas, kad parašė dramaturgei asmeninį laišką, kuriame žadėjo visapusišką paramą kūriniui. Ir savo pažadą ištesėjo: „Menas“ Paryžiuje buvo sėkmingai rodomas ilgus metus.

Lietuviškojo spektaklio „Menas“ premjera sausio 11 d. įvyks Panevėžio bendruomenių rūmuose, sausio 17 d. – Šiaulių dramos teatre, sausio 18 d. – Vilniaus „Siemens“ arenoje esančioje MINI koncertų salėje, sausio 22 d. – Žvejų rūmuose Klaipėdoje, o sausio 31 d. – Girstučio kultūros rūmuose Kaune. Bilietus į „Ideoteatro“ spektaklį „Menas“ galima įsigyti visose „Tiketos“ kasose ir internetu www.tiketa.lt.

Spektaklis „Menas“, kurio pasaulinė šlovė neblėsta jau beveik du dešimtmečius, pirmą kartą Lietuvoje buvo pastatytas daugiau nei prieš penkiolika metų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Šveicarijoje gyvenančio bulgarų kilmės režisieriaus Peterio Stoičevo režisuotame spektaklyje vaidinęs aktorius Valerijus Jevsejevas prisipažįsta, kad, nepaisant praėjusio laiko, jis spektaklio pasiilgsta.

„Per visą mano darbo teatre laiką „Menas“, mano manymu, buvo vienas geriausių pastatymų. Iš dalies dėl to, kad tai puiki pjesė, parašyta buvusios aktorės, pasitelkusios scenos patirtį bei itin gilias psichologijos žinias. Jokių pastatymo gudrybių nereikėjo, visas spektaklis – tai aktorių vaidyba, trys žmonės ir jų santykiai“, – sako Valerijus Jevsejevas.

Antrasis vakaro filmas – milijonus airiško folkloro gerbėjų pritraukęs “Šokių karalius” /The Lord of the Dance/ Didžioji Britanija, muzikinis, 2011, A, 1:35, rež.: Marcus Viner

Magija, azartas ir aistra – taip galima apibūdinti „Šokių karalių“, kuris pirmąkart žiūrovams buvo pristatytas dar 1996 m. Jame muzikos ir šokio pagalba pasakojama nesenstanti, airių folkloru paremta istorija apie gėrio kovą prieš blogį. Šįkart milijardą dolerių uždirbęs šou garantuoja išties nepamirštamus įspūdžius. Žiūrovų laukia ne tik naujos dekoracijos, apšvietimas, specialieji efektai ir kostiumai, bet ir pasaulinio lygio žvaigždė, šio filmo režisierius ir pagrindinis šokėjas Michaelas Flatley‘us.

Rusijos estrados imperatoriene tituluojama Irina Allegrova paskelbė baigianti aktyvią koncertinę veiklą. Garsioji dainininkė ir aktorė pranešė, kad 2012 m. surengtos koncertinės gastrolės bus paskutinės jos karjeroje. Vienintelis Irinos Allegrovos atsisveikinimo koncertas Lietuvoje vyks gegužės 4 d. „Pramogų arenoje“ Vilniuje. Atsisveikinimo koncertuose Irina Allegrova atliks pačius žinomiausius savo hitus, pristatys visiškai naujas dainas ir padovanos daugybę siurprizų.

Atsisveikinimo gastroles Irina Allegrova pradės kovo 7 d. įspūdingu koncertu sporto komplekso „Olimpiyskiy“ arenoje Maskvoje. Vėliau dainininkė surengs daugybę pasirodymų Rusijoje, Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Žinomo armėnų kilmės teatro režisieriaus, aktoriaus, nusipelniusio Armėnijos ir Rusijos artisto Aleksandro Allegrovo ir operos dainininkės, aktorės Serafimos Sosnovskajos šeimoje gimusi ir augusi Irina jau ankstyvoje vaikystėje domėjosi scena, mokėsi groti pianinu ir šoko baletą. Dainininkės karjerą Irina Allegrova pradėjo persikėlusi gyventi į Maskvą, kur susipažino su talentingu armėnų kilmės kompozitoriumi Davidu Tuchmanovu. Jam padedant, Irina tapo pagrindine grupės „ElectroClub“ vokaliste.

Pirmuosius žingsnius žengti Irinai Allegrovai padėjo kitas žinomas rusų estrados kompozitorius Oskaras Felcmanas, specialiai jai sukūręs keletą dideliais hitais tapusių dainų. Debiutinį atlikėjos solo albumą „Strannik Moi“ sukūrė ir prodiusavo tuometinis Irinos Allegrovos kaimynas, žinomas rusų estrados dainų autorius ir atlikėjas Igoris Nikolajevas. Būtent šio kompozitoriaus daina „Strannik“ tapo pirmuoju dideliu Irinos Allegrovos solo hitu, su kuriuo dainininkė pateko į konkurso „Pesnia – 91“ finalą. 1992 m. Irina Allegrova surengė pirmąjį savo koncertą sporto komplekso „Olimpiyskiy“ arenoje Maskvoje. Netrukus scenos naujokė tapo pastovi didžiųjų muzikos renginių „Slavianskiy Bazar“, „Pesnia Goda“ ir daugelio kitų dalyvė.

1994 m. kompaktiniu disku išleidusi albumą „Suzheniy Moi“ Irina Allegrova pradėjo skinti laurus įvairiuose konkursuose. Per savo ilgą karjerą dainininkė yra laimėjusi daugiau nei dvi dešimtis muzikos premijų. 2002 m. Irinai Allegrovai buvo suteiktas nusipelniusios Rusijos artistės vardas. Dainininkė taip pat yra „Petro Didžiojo“ ir „Rubino kryžiaus“ ordinų kavalierė. 2010 m. Irina Allegrova buvo eilinį kartą apdovanota „Zolotoi Grammofon“ prizu už dainą „Ne Obernus“. Per savo karjerą Irina Allegrova išleido 19 studijinių ir rinktinių dainų albumų, o dainos „Strannik“, „Ugonschica“, „Baby – Stervy“, „Nezakonchenniy Roman“ ir daugelis kitų įrašytos į rusų estrados aukso fondą.

1980–1983 m. Gintaras Varnas dirbo scenos darbininku ir režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre. 1984–1986 m. – mėgėjiškos teatro studijos režisierius, 1987–1988 m. – režisieriaus asistentas Kauno valstybiniame dramos teatre. Išgarsėjo 1988 m. įkūręs „Šėpos” teatrą, kuriam vadovavo iki 1992 m.

1988–1993 studijavo teatro režisūros specialybę Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete (kurso vadovai – Jonas Vaitkus ir Rimas Tuminas). 1994–1997 m. magistratūros ir meno aspirantūros studijos Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete, kur 1997 m. įgijo menų magistro laipsnį.

1989–2004 m. – laisvai samdomas režisierius. Spektaklius statė Valstybiniame jaunimo, Vilniaus mažajame, Lietuvos ir Kauno akademiniuose dramos teatruose, Lietuvos operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje. Ne kartą stažavosi užsienyje, dalyvauja nepriklausomuose projektuose. Nuo 2004 m. pavasario iki 2007 m. gruodžio mėn. – Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovas. 2005 jam paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007 m. pabaigoje įkūrė teatrą „Utopia“.

Naujausia Gintaro Varno premjera dramos teatre – Augusto Strindbergo „Šmėklų sonata“ Klaipėdos dramos teatre.

Visų jau įvykusių susitikimų vaizdo įrašus rasite interneto portale www.menufaktura.lt. Savo prisiminimais, mintimis ir įžvalgomis dalijosi Eglė Gabrėnaitė, Vladas Bagdonas, Eglė Špokaitė, Jonas Arčikauskas, Dalia Ibelhauptaitė.

Vėliau „Prie arbatos“ kviesime dramaturgą Marių Ivaškevičių, aktorę Nelę Savičenko ir kitas įdomias teatro asmenybes.

Projektą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

Kovo 3-4 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje svečiuosis pasaulinę šlovę pelniusi „Disney On Ice“ trupė, kuri pristatys naujausią gastrolėms pritaikytą ir visai šeimai skirtą šou ant ledo „Princesės ir herojai“. Spalvingame ir nuotaikingame spektaklyje pasakojama mylimiausių ir populiariausių „Disney“ pasaulio princesių ir jų didvyriais tapusių princų istorija.

„Tai bus antrasis kartas, kuomet „Disney On Ice“ vieši mūsų arenoje. Prieš porą metų po spektaklio iš arenos išėjusi minia dar ilgai dalijosi nepakartojamais įspūdžiais ir širdį užliejusiomis šilčiausiomis emocijomis. Pamatę puikiai pažįstamus ir mylimus herojus, jais žavėjosi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Todėl labai džiaugiamės, jog savo areną vėl galėsime paversti pasakų pasauliu ir įžiebti spindesį ne tik mažo, bet ir didelio akyse“, – sako „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.

Naujausia „Disney“ pasaulio princesė Auksarankė spektaklio metu pristatys ir padės papasakoti geriausias klasika tapusias „Disney“ pasakas: „Undinėlė“, „Gražuolė ir pabaisa“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Pelenė“, „Aladinas“, „Miegančioji gražuolė“ bei supažindins su ant ledo dar nematytais „Disney“ šeimos nariais.

„Prieš pradėdami statyti naują „Disney On Ice“ spektaklį galvojome, kas „Disney“ pasaulio princeses ir herojus daro tokiais ypatingais. Supratome, jog visoms princesėms bendras vienas dalykas – kiekviena jų rizikuoja, kad atrastų savo tikrąją svajonę ir dėka kiekvienos jų tikėjimo ji išsipildo“, – sako „Feld Entertainment“ vadovas ir prodiuseris Kennethas Feldas bei džiaugiasi, jog šia įkvėpiančia idėja jau greitai galės pasidalinti su žiūrovais Lietuvoje.

„Princesės ir herojai“ perkelia į pasakišką pasaulį, kuriame nutikti gali bet kas – tereikia tikėti. Tikėjimą susistiprina ne tik savo srities profesionalų kurti nuostabūs kostiumai, prie kurių dirbo per 60 žmonių, užburianti talentingo kompozitoriaus Jerry Biliko muzika, įspūdinga olimpiniams dailiojo čiuožimo čempionams šokio kompozicijas kūrusios Cindy Stuart choreografija, tobulas „Emmy“ laimėtojo Peter Morse apšvietimas, kuriam sukurti prireikė net 650 darbo valandų (o tai yra 27 paros darbo be atokvėpio), bet ir spindintis ledas.

Spektaklis ant ledo „Princesės ir herojai“ ypatingas ir tuo, jog čia ne tik tarsi ką tik iš knygos puslapių išnirę herojai, bet ir pasakos atmosferą kuriančios įspūdingos dekoracijos: milžiniškas krioklys, didžiulė daugiau nei 2 tūkst. lempučių išpuošta Pelenės karieta, 11,5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio ugnimi spjaudantis drakonas ir kt.

„Disney On Ice“ trupė surengs 3 į pasakišką pasaulį nukeliančius spektaklius „Princesės ir herojai. Išankstinė prekyba bilietais „Tiketos“ klubo nariams prasidės lapkričio 17 d., ketvirtadienį. Viešoji prekyba prasidės lapkričio 21 d., pirmadienį. Bilietus į „Disney On Ice“ ledo šou „Princesės ir herojai“ galima įsigyti „Tiketos“ bilietų platinimo kasose visoje Lietuvoje arba internetu www.tiketa.lt.

Per daugiau nei 30 metų „Disney On Ice“ tapo vienu žymiausių ir populiariausių ledo šou planetoje. Pasaulinę šlovę ir pripažinimą pelniusius ledo šou išskirtinėmis teisėmis, bendradarbiaudama su „The Walt Disney Company“ kuria kompanija „Feld Entertainment“. Visai šeimai skirtuose „Disney On Ice“ ledo šou pagrindinės žvaigždės yra Walt Disney pasakų herojai.

„Disney On Ice“ ledo šou „Princesės ir herojai“ Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Praleisti tokią galimybę yra klaida, o ja pasinaudoti – laimė! Esant galimybei,
aplankykite abu koncertus; nesupriešinkite jų: kiekvienas iš šių koncertų –
apreiškimas, nepanaši viena į kitą sielos šventė!
Paskubėkite, vietų į kiekvieną iš koncertų liko nedaug!

Bilietai į grupės „Billy’s Band“ koncertus lapkričio 23 dieną 19:00 Šokio teatre ir
lapkričio 24 dieną 19:00 klube „13“ parduodami visose bilietai.lt kasose!
Visa informacija dėl bendradarbiavimo: 8 653 62193

Susitikimo tema – „Apie požiūrį į aktorių“. Aktorių kalbins teatro kritikė, šiuo metu rengiamos knygos apie Vladą Bagdoną autorė Rūta Oginskaitė. Lapkričio 3 d. 18 valandą šokio kritikė Vita Mozūraitė kalbins baleto šokėją Eglę Špokaitę.

Pirmasis susitikimas įvyko spalio 20 dieną, R. Oginskaitė kalbino aktorę Eglę Gabrėnaitę. Nors vakaro viešnia ne sykį pabrėžė, kad visą gyvenimą jautė gėdą vaidinti ir nesijaučia aktorė, kas gi, jei ne scenos legenda, gali nuo pirmo žodžio prikaustyti auditorijos dėmesį? E. Gabrėnaitė per susitikimą stengėsi nenuslysti į memuarines intonacijas, tačiau susirinkusiems (ypač jaunimui) buvo įdomu net tai, kas vyko „Prahos kaštonų“ laikais (taip aktorė ironizuoja gerokai pagyvenusių primadonų dūsavimus apie seniai visų pamirštus, bet neva be galo puikius spektaklius).

Antrieji klubo metai siekia kompensuoti gyvo bendravimo su scenos žmonėmis trūkumą. „Kviesime į susitikimus su skirtingų kartų teatralais ir stengsimės sukurti dialogo atmosferą“, – pasakoja vienas ciklo sumanytojų Vaidas Jauniškis. Pasak jo, teatro menininkai ir publika turės gana retą progą susitikti be pjesės, personažo ir rampos sienos.

Vėliau „Prie arbatos“ kviesime dramaturgą Marių Ivaškevičių, režisierių Gintarą Varną, aktorę Nelę Savičenko ir kitas įdomias teatro asmenybes.

Paskaitų/diskusijų ciklas ras vietą ir internetinėje erdvėje – pokalbiai filmuojami ir bus keliami į interneto puslapį www.menufaktura.lt

Projektą parėmė Kultūros rėmimo fondas.